Kuo naudinga maldos praktika?

Kodėl užmerktos akys ir grojančios rankos svarbios po dvidešimt metų?

 

Pirmą kartą sąmoningai kreipiausi į Dievą būdama maždaug dvylikos metų. Atsimenu, buvo gruodžio popietė. Prietemoje stovėjau už aktų salės durų, rankos drėgnos iš jaudulio, o skruostus dažo įtampos raudonis.

plačiau
 
Alkis pokyčiui: kaip keitimąsi paversti įpročiu

Dabar yra madingas sąmoningas gyvenimas, mindfulness praktikos ir meditacijos. Pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“ su smalsumu klausiau įvairiausių pranešėjų, kurie kaip susitarę kartojo, kad svarbu sustoti, padaryti sąmoningą pauzę, atsitraukti ir į situaciją pasižiūrėti iš šalies, duoti sau laiko, rūpintis savo fizine sveikata, sportuoti, turėti savo ritualus ir t. t. Apibendrinus: sąmoningumas ir dėmesingumas veda į harmoniją. Bet kaip tai padaryti?

plačiau
 
Visada yra daugiau sprendimų nei matai. Mintys apie knygą be pavadinimo

Kiekvieną kartą pradedant skaityti knygą be pavadinimo, kurioje nusižudžiusiųjų artimieji dalijasi savo istorijomis, mintyse nuskambėdavo šios kelios legendos eilutės. Pirmiausia – „ar nebijai tamsos“? Nors knyga ir baltu viršeliu, bet jos turinys yra tirštas įvairiausių klampių spalvų. „Sustok...“ Šią knygą vien tik iš pagarbos į ją sudėtoms istorijoms skaityti siūlau neskubant, o su tam tikru ramumu, sustojus ne tik fiziškai, bet ir mintimis.

plačiau
 
Prisistatymas

Laiškas TAU

Labas,

džiugu, kad atsivertei šį mano tinklaraštį. Jei jį atvertei, vadinasi mes turime kažką bendro. Greičiausiai abu gyvenime esame vedami ieškojimų, smalsumo, abejonių, tyrinėjimų, eksperimentavimų ir žaismingumo.

 

Šiame tinklaraštyje gali surasti mano rašytus straipsnius, kuriuose yra paliečiama ta pati tema, nuo ko atsispirti norint jausti balansą, ramybę, harmoniją savyje. Iš to ir gimė šio tinklaraščio pavadinimas „Atspirties taškas“. Aš ilgai ieškojau nuo ko galiu atsispirti, kai atrodė, kad gyvenimas pradeda svyruoti, kai „griūnu“ iš vidaus, kai nerimas ir įtampa paima viršų. Buvo laikotarpis, kai desperatiškai ieškojau to vienintelio atsakymo. O surastais atsakymais dalinuosi per savo straipsnius ir mokymus.

 

Svarbu mums kiekvienam turėti savo atspirties tašką, kuris gali išnešti iš bet kokios gyvenimo bangos. Vaikystėje dažniausiai atspirtis yra tėvai, vėliau draugai, po to šeima, darbas, karjera, vaikai... Tačiau augant mūsų asmenybei, kažkada pradedam suprasti, koks trapus yra gyvenimas ir pradedame atsispirti nuo tikėjimo, vilties, meilės, mirties... Ir kiekvieną kartą, kai reikia pasirinkti, kai darome apsisprendimą mes galime pasirinkti savo tikrą atsakymą, jei tik įsivardiname nuo ko atsispirti „čia ir dabar“ momente.

Dėkui, kad esi kartu atrandant splavingesnę ir įvairesnę tikrovę.

 

I.J.

 
 



spausdinti