Pavasaris kieme arba kas įvyksta kai atsimerki?

Pabudau lyg iš gilaus miego. Supratau, kad jau pavėlavau. Bijojau pajudinti rankas, kojas. Stovėjau prie svetainės lango ir žvelgiau pro jį į kitą pusę. Žvelgiau į pasaulį esantį už stiklo. Norėtųsi, toliau rašyti, kaip buvo gera matyti horizonte susipinančias žemės ir dangaus spalvas. Aprašant tokias akimirkas dažnai vaizduotėje iškyla jūros vaizdinys. Bet šį kartą nebuvo nei jūros, nei ilgesingos horizonto linijos. Lyg mažas vaikas, atsargiai delną prispaudžiau prie stiklo. Tai ką mačiau norėjosi paliesti, apkabinti, aprėpti. Bet stiklas buvo vėsus, o vaizdas šildė ir graudino.

plačiau
 
Penkių minučių gyvenimo istorija

Kaip galvojate, kiek reikia laiko, kad papasakotumėt savo gyvenimo istoriją? Kartais iš klientų ar kolegų girdžiu, kad konsultacijai 50-60 min. yra mažai. Patikėkite, užtenka! Ši senolė, per 5 min. papasakojo man ne tik savo ateities planus, bet ir visą gyvenimą.

plačiau
 
Meilės laiškas

Labas,

 

Rašyti meilės laišką Tau yra ypatinga, nes Tu esi ypatingas – ypatingas žmogus, asmenybė, dukra / sūnus, partneris / partnerė, mama / tėtis, ekspertas, darbuotojas, kolega, draugas. Vis dėlto statusas nėra taip svarbu. Svarbiausia yra tai, kad kalbame apie pamatinę meilę žmogui. Kalbame apie meilę, kuri verčia džiaugtis saule, sniegu, šlapdriba, iššūkiais, galimybėmis ir net moko dėkoti už kančią. Kalbame apie meilę, kuri neturi akivaizdžios priežasties.

plačiau
 
Prisistatymas

Laiškas TAU

Labas,

džiugu, kad atsivertei šį mano tinklaraštį. Jei jį atvertei, vadinasi mes turime kažką bendro. Greičiausiai abu gyvenime esame vedami ieškojimų, smalsumo, abejonių, tyrinėjimų, eksperimentavimų ir žaismingumo.

 

Šiame tinklaraštyje gali surasti mano rašytus straipsnius, kuriuose yra paliečiama ta pati tema, nuo ko atsispirti norint jausti balansą, ramybę, harmoniją savyje. Iš to ir gimė šio tinklaraščio pavadinimas „Atspirties taškas“. Aš ilgai ieškojau nuo ko galiu atsispirti, kai atrodė, kad gyvenimas pradeda svyruoti, kai „griūnu“ iš vidaus, kai nerimas ir įtampa paima viršų. Buvo laikotarpis, kai desperatiškai ieškojau to vienintelio atsakymo. O surastais atsakymais dalinuosi per savo straipsnius ir mokymus.

 

Svarbu mums kiekvienam turėti savo atspirties tašką, kuris gali išnešti iš bet kokios gyvenimo bangos. Vaikystėje dažniausiai atspirtis yra tėvai, vėliau draugai, po to šeima, darbas, karjera, vaikai... Tačiau augant mūsų asmenybei, kažkada pradedam suprasti, koks trapus yra gyvenimas ir pradedame atsispirti nuo tikėjimo, vilties, meilės, mirties... Ir kiekvieną kartą, kai reikia pasirinkti, kai darome apsisprendimą mes galime pasirinkti savo tikrą atsakymą, jei tik įsivardiname nuo ko atsispirti „čia ir dabar“ momente.

Dėkui, kad esi kartu atrandant splavingesnę ir įvairesnę tikrovę.

 

I.J.

 
 



spausdinti