į pradžią turinys susisiekite  
Straipsniai
Kada kasdienybės ritualas praranda dalį savo vertės?
Kada kasdienybės ritualas praranda dalį savo vertės?

Kaip ir įprastai ryte, užsiplikinau puodelį juodos kavos, atsiverčiau užrašinę ir virtuvėje prie apvalaus stalo ketinau apie 10 – 15 min. skirti rašymui. Gurkštelėjau karštos kavos, pasiėmiau mėlyną rašiklį. Man labiausiai patinka su juodu rašaliniu parkeriu rašyti, bet šį rytą po ranka papuolė paprastas mėlynas tušinukas. Tačiau neapsigaukite, mėlynas tušinukas ne kaltas dėl tolimesnių ryto įvykių.

plačiau
 
Kaip „pagauti“ idėją: ar tam užtenka 5 min.?
Kaip „pagauti“ idėją: ar tam užtenka 5 min.?

Kelias savaites gyvenu su nuojauta „tuoj kažkas įvyks“ arba „kažką netikėto suprasiu, atrasiu“. O kartais atrodo, kad ateina nauja tema, bet negaliu jos užčiuopti.

Vakar, kai vairuodama automobilį sustojau prie degančio raudono šviesoforo signalo, „tas kažkas“ lyg liūtis iš giedro dangaus įsiveržė į mane. Per visą kūną nubėgo šiurpuliukai nuo naujojo insaito stiprybės ir unikalumo.

plačiau
 
Kuo naudinga maldos praktika?
Kuo naudinga maldos praktika?

Kodėl užmerktos akys ir grojančios rankos svarbios po dvidešimt metų?

 

Pirmą kartą sąmoningai kreipiausi į Dievą būdama maždaug dvylikos metų. Atsimenu, buvo gruodžio popietė. Prietemoje stovėjau už aktų salės durų, rankos drėgnos iš jaudulio, o skruostus dažo įtampos raudonis.

plačiau
 
Alkis pokyčiui: kaip keitimąsi paversti įpročiu
Alkis pokyčiui: kaip keitimąsi paversti įpročiu

Dabar yra madingas sąmoningas gyvenimas, mindfulness praktikos ir meditacijos. Pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“ su smalsumu klausiau įvairiausių pranešėjų, kurie kaip susitarę kartojo, kad svarbu sustoti, padaryti sąmoningą pauzę, atsitraukti ir į situaciją pasižiūrėti iš šalies, duoti sau laiko, rūpintis savo fizine sveikata, sportuoti, turėti savo ritualus ir t. t. Apibendrinus: sąmoningumas ir dėmesingumas veda į harmoniją. Bet kaip tai padaryti?

plačiau
 
Visada yra daugiau sprendimų nei matai. Mintys apie knygą be pavadinimo
Visada yra daugiau sprendimų nei matai.  Mintys apie knygą be pavadinimo

Kiekvieną kartą pradedant skaityti knygą be pavadinimo, kurioje nusižudžiusiųjų artimieji dalijasi savo istorijomis, mintyse nuskambėdavo šios kelios legendos eilutės. Pirmiausia – „ar nebijai tamsos“? Nors knyga ir baltu viršeliu, bet jos turinys yra tirštas įvairiausių klampių spalvų. „Sustok...“ Šią knygą vien tik iš pagarbos į ją sudėtoms istorijoms skaityti siūlau neskubant, o su tam tikru ramumu, sustojus ne tik fiziškai, bet ir mintimis.

plačiau
 
Dvasingumas – būtinybė sėkmei ar prabanga?
Dvasingumas – būtinybė sėkmei ar prabanga?

Vieną sekmadienio popietę prie pietų stalo susėdus keturių kartų atstovams, mažasis 5 metų berniukas kalbasi su savo vienmečiu:

  • Kai mes užaugsime, irgi būsime seni.
  • O kas bus, kai visi visi pasidarys seni?
  • Kai visi pasidarys seni?
  • Taip. Kas rūpinsis?

 (tyla)

  • Dievulis tada visais pasirūpins....
plačiau
 
Kaip suteikti daugiau gyvenimo kasdienybei?
Kaip suteikti daugiau gyvenimo kasdienybei?

Vieną pavakarę nuobodžiavau Geležinio Vilko gatvės kamštyje. Besileidžianti saulė skaisčiai švietė į veidą ir tarsi kvietė įkvėpti pavasario gaivos. Tos saulėtos emocijos pagauta pravėriau langą ir pajutau tik automobilių išmetamųjų dujų kvapą (pavasario tame nebuvo), o beprotiškas triukšmas sklindantis nuo įvairiausių transporto priemonių, išgąsdino mano pagautą saulėtą emociją. Langą uždariau ir džiaugiausi, kad triukšmą nuslopinau.

plačiau
 
Mintys apie A. Toliato knygą „Žmogaus ir Dievo metai“
Mintys apie A. Toliato knygą „Žmogaus ir Dievo metai“

Žmogaus ir Dievo metai. Kodėl ne Dievo ir Žmogaus? Nes knygą parašė Žmogus, nes ji yra apie Žmogų, apie kiekvieną iš mūsų. O Dievas yra tarsi visa apgaubiantis, užpildantis tas erdves, kurios Žmogaus gyvenime lieka tuščios arba kurios atsiranda netikėtai ir skausmingai. Skausmas, abejonės, blaškymasis čia labai svarbūs. Nes tik jausdamasis nepatogiai Žmogus pradeda ieškoti atramos, atspirties. Kunigas A. Toliatas savo knygoje kviečia tai daryti remiantis į Šventąjį Raštą.

plačiau
 
Sakyti ar patylėti: atvirumo rizika
Sakyti ar patylėti: atvirumo rizika

2017 01 29

Kartais kalbuosi su žmogumi, klausausi jo, bet suprantu, kad esu bejėgė. Bejėgė suprasti ir kažką pakeisti. Tokiais momentais, norisi išrėkti: „ar gali kalbėtis?! Tau tereikia tik pasakyti tiesą, kas tavo galvoje ar jausmuose dedasi!” O kartais ir save pagaunu, kad užsidarau nuo santykio, nuo pagalbos, nuo meilės… Ir klausiu savęs, kodėl? Nuo ko bėgu? Bet pats pagrindinis klausimas būna, kodėl negaliu būti atvira sau ar su žmogumi, kuriuo pasitikiu ir kuris nori man padėti?

Bet pradėkime nuo pradžių. Atkūriau vieną dialogą, kuris man iliustruoja “skylėtą” santykį ir užsidarymą savyje bei prieš kitus.

plačiau
 
Gyvenimo prasmė: liaukimės ieškoję tai ko nepametėme
Gyvenimo prasmė: liaukimės ieškoję tai ko nepametėme

2016 11 19  

Atrodo, kad ne tik man vienai, bet visai nemažai daliai mane supančių žmonių, prasmės klausimai vis iškyla. Ir ką? Ką su gyvenimo prasmės klausimu daryti? Sakysite, ieškoti atsakymo. O kas yra atsakymas į prasmės klausimą? Net jeigu ir tai akimirkai protas išsamprotaus logiškai racionalų atsakymą, (pvz. gyvenimo prasmė – užauginti vaikus), ar jums tada pasidarys lengviau?

plačiau
 
1   2   >  >>