Kaip aš suradau veikiančius „patarimus“ arba apie ką yra Dialektinė elgesio terapija (ang. Dialectical Behavior Therapy – DBT)

Yra visiškai suprantama, kad patiriant stiprų vidinį skausmą, slogumą ar ilgalaikį sunkumą kyla noras rasti išgydančius patarimus. Buvo laikas, kai ir aš aktyviai jų ieškojau, tikėdamasi, kad taps lengviau. Vieni patarimai skambėjo protingai, kiti buvo empatiški, dar kiti atrodė labai teisingi, tačiau praktikoje dažnai neveikė. Bandydama juos pritaikyti susidurdavau su realybe, kurioje emocijos būdavo per stiprios, kūnas per daug įsitempęs, o gyvenimas per sudėtingas, kad būtų įmanoma „tiesiog reaguoti kitaip“ ar „ne taip jautriai viską išgyventi“.

Dialektinė elgesio terapija (DBT) buvo pirmoji terapinė patirtis, kurioje aš iš tikrųjų susidūriau su „patarimais“, kurie veikia. Esminis skirtumas buvo tas, kad šie patarimai buvo pritaikomi būtent tada, kai sunku, o ne tik tuomet, kai žmogus jaučiasi ramus ir stabilus.

DBT siūlo labai paprastą, tačiau iš esmės keičiantį požiūrį: problema dažnai slypi ne pastangų stokoje, o tame, kad žmogus neturi tinkamų įrankių konkrečioms situacijoms, kuriose atsiduria. Kai emocijos apima visą kūną ir mąstymą, vien valios ir ketinimų dažniausiai neužtenka.  Tokiais momentais būtina išmokti praktiškai taikomų įgūdžių.

Vienas svarbiausių DBT principų – dialektika, tai yra gebėjimas vienu metu laikyti dvi tiesas. Žmogus gali jausti skausmą ir kartu kurti gyvenimą, kurį verta gyventi. Iki DBT man atrodė, kad reikia rinktis: arba tvarkausi su savimi, arba gyvenu. DBT parodė, kad šios dvi kryptys gali būti suderinamos. Iš esmės ši terapija kelia esminį klausimą: kaip gyventi taip, kad net esant skausmui, sunkumui gyvenimas neprarastų krypties, prasmės ir vertės? Tai ypač svarbu žmonėms, kurie ilgą laiką patiria stiprias emocijas, lėtinį nuovargį ir įtampą ar santykių sunkumus.

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad dialektinė elgesio terapija yra veiksminga dirbant su emocijų reguliavimo sunkumais, impulsyviu elgesiu ir tarpasmeniniais iššūkiais. Bendrai dialektinė elgesio terapija pirmiausia buvo sukurta žmonėms turintiems ar pasižymintiems ribinės asmenybės bruožais ir išgyvenantiems suicido riziką ir savižalą. Šiuo metu DBT yra pritaikoma pakankamai plačiai: dirbant su emocijų reguliavimo sunkumais, depresija, nerimu, potrauminiu stresu, valgymo sutrikimais, priklausomybėmis bei lėtiniu stresu ir perdegimu. Mokslinės studijos rodo, jog DBT padeda ne tik mažinti simptomus, bet ir stiprina gebėjimą taikyti įgūdžius realiose gyvenimo situacijose, o tai laikoma vienu svarbiausių ilgalaikio pokyčio veiksnių.

Šiandien DBT matau ne kaip patarimų rinkinį, o kaip struktūruotą, nuoseklų mokymosi procesą. Tačiau kartu, pabuvus DBT kliento pozicijoje, galiu atsakingai liudyti, kad šios terapijos įgūdžiai veikia kaip labai konkretūs ir efektyvūs „patarimai“, padedantys reguliuoti emocijas, priimti savo jautrumą ar impulsyvumą ir kurti stabilesnį santykį su savimi bei kitais. Būtent dėl pusiausvyros tarp priėmimo ir pokyčio DBT išlieka vienu tvirčiausių, empiriškai pagrįstų metodų dirbant su emocijų reaguliavimu ir distreso valdymu.

Norint išbandyti dialektinės elgesio terapijos poveikį, registruokitės į DBT grupę  https://forms.gle/RPpR18b8ANE4mfq47