„Rūpesčiu galima užmušti žmogų“ – taip apibūdinu šį įsisiūbavusį Kalėdinį maratoną. Ir siaubą kelia tai, kad jis įtraukia: ar jau turi dovanas, ar su tuo ir anuo susitikai? Ne?! Kodėl?! Juk nemandagu! Ir skubos atsiskaitymo ratas sukasi dar greičiau. Gerų vaikų, gerų darbuotojų, gerų tėvų karuselės irgi sukasi. Ir lyg sutartinai vienodai „linksminamės“ prekybos centruose ir mugėse klaidžiodami dovanų asortimentuose. O pirminė idėja sutikti Šv. Kalėdas su artimais žmonėmis, kažkur pradingsta rūpesčio sūkuryje. Savo perdėtu rūpesčiu Kalėdomis jas pačias ir užmušame.
Tai buvo vieną vakarą, kai jie ant ąžuolinio apvalaus stalo rankomis darė keturias meduolių tešlos saleles ir kas kelias sekundes gimdavo vis nauji veikėjai: ežiukas, saulė, eglutė, obuolys, nykštukas (su jo kepure buvo sunkiau, ji vis nulūždavo). Jų šeima jau kelis metus prieš Kalėdas kartu kepė sausainius ir vaikai laukė šio vakaro. Turbūt lauks ir po dešimt metų.
– Spanguolių kisielius labai tiktų prie šių sausainių – ištarė ji.
Stebuklingai virtuvėje imbiero ir cinamono tešlos kvapą permušė aromatingos rūgščios spanguolės. Mama stovėjo prie dujinės viryklės užsirišusi prijuostę ir su samčiu maišė. Žinojau, ten verda raudonas kisielius. Buvo Kūčių vakaras. Mes turėjome papuošti eglutę. To laukėme ilgai ir kantriai. Aš kabinau žaisliukus, o brolis blizgančias girliandas. Tėtis baiginėjo dengti balta staltiese stalą. Atvažiuos dar seneliai. Visi kartu naktį eisime į bažnyčią. O kai miegosim, namus lankys Kalėdų senelis. Būdama maža kiekvienus metus tomis akimirkomis tikėdavau pačiu buvimo kartu stebuklu. O ryte kuo anksčiausiai atsikėlusi, skubėdavau. Po eglute iš stebuklo būdavo likusi Kalėdų senelio dovana.
Kalėdos – tai daugiau tikro gerumo nei turim kasdienybėje. Kalėdos – tai daugiau ramumo viduje nei įprastai. Kalėdos – tai mažiau skubos, reikalavimų sau ir kitiems.
Kaip tai padaryti?
Mylėkime save šią savaitę taip kaip mylim savo vaiką ar mylėtume jį turėdami.
Skubėkime sau padėti ir save raminti, taip kaip skubame pas nuskriaustą vaiką.
Matykime kitus atmerktomis akimis ir atvira širdimi, taip smalsiai lyg pirmą kartą išvydome pasaulį.
Girdėkime kitus ir save su atjauta, taip lyg tą akimirką būtume stipriausia atrama audroje.
Puoselėkime ir dalinkimės savomis Kalėdomis!
2019 12 23
Foto: / unsplash.com