Mano tinklaraštis

Gali atsitikti, kad šventėms neliko energijos, „išsitaškėme“ uoliai besiruošdami joms, užbaiginėdami metų darbus ir vos spėdami aplankyti svarbius klientus ar seniai matytus draugus. O kur dar kalėdiniai vakarėliai, ir vaikų ugdymo įstaigų įvairiausi pasirodymai....

Psichologė I. Juodkūnė: rašymas man – tarsi kasdienis tobulėjimas Psichologė, tinklaraščio atspirtiestaskas.lt autorė Inga Juodkūnė šiuo metu dėlioja paskutinius savo knygos štrichus. Tai bus pirmoji I. Juodkūnės knyga, tačiau autorė atskleidžia, kad rašymas jai nėra...

Pasižiūriu į laikrodį. Iki autobuso dar likę 15 min. Iki sekančios stotelės pėstute GPS rodo 12 min. Kelias sekundes pasvarstau ir nusprendžiu, kad šiai popietei keturių kilometrų pėstute užteks. Laukiu savojo 36 autobuso. Viešu transportu esu nevažiavusi mažiausiai...

Labas, Rašyti meilės laišką Tau yra ypatinga, nes Tu esi ypatingas – ypatingas žmogus, asmenybė, dukra / sūnus, partneris / partnerė, mama / tėtis, ekspertas, darbuotojas, kolega, draugas. Vis dėlto statusas nėra taip svarbu. Svarbiausia yra tai, kad kalbame apie...

Kaip ir įprastai ryte, užsiplikinau puodelį juodos kavos, atsiverčiau užrašinę ir virtuvėje prie apvalaus stalo ketinau apie 10 – 15 min. skirti rašymui. Gurkštelėjau karštos kavos, pasiėmiau mėlyną rašiklį. Man labiausiai patinka su juodu rašaliniu parkeriu rašyti,...

Kelias savaites gyvenu su nuojauta „tuoj kažkas įvyks“ arba „kažką netikėto suprasiu, atrasiu“. O kartais atrodo, kad ateina nauja tema, bet negaliu jos užčiuopti. Vakar, kai vairuodama automobilį sustojau prie degančio raudono šviesoforo signalo, „tas kažkas“ lyg...

Kodėl užmerktos akys ir grojančios rankos svarbios po dvidešimt metų? Pirmą kartą sąmoningai kreipiausi į Dievą būdama maždaug dvylikos metų. Atsimenu, buvo gruodžio popietė. Prietemoje stovėjau už aktų salės durų, rankos drėgnos iš jaudulio, o skruostus dažo įtampos...

Dabar yra madingas sąmoningas gyvenimas, mindfulness praktikos ir meditacijos. Pokyčių konferencijoje „Išdrįsk pradėti“ su smalsumu klausiau įvairiausių pranešėjų, kurie kaip susitarę kartojo, kad svarbu sustoti, padaryti sąmoningą pauzę, atsitraukti ir į situaciją...

Ar nebijai tamsos? Sustok… Nors visuomet gali praeit pro šalį. Nepasisveikinęs – paleist į laisvę Praslystantį praeivio žvilgsnį. (Ištrauka iš miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“) Stabtelėkime prie svetimų namų slenksčio Kiekvieną kartą...

Vieną sekmadienio popietę prie pietų stalo susėdus keturių kartų atstovams, mažasis 5 metų berniukas kalbasi su savo vienmečiu: - Kai mes užaugsime, irgi būsime seni. - O kas bus, kai visi visi pasidarys seni? - Kai visi pasidarys seni? - Taip. Kas rūpinsis? (tyla) -...

Vieną pavakarę nuobodžiavau Geležinio Vilko gatvės kamštyje. Besileidžianti saulė skaisčiai švietė į veidą ir tarsi kvietė įkvėpti pavasario gaivos. Tos saulėtos emocijos pagauta pravėriau langą ir pajutau tik automobilių išmetamųjų dujų kvapą (pavasario tame nebuvo),...

Žmogaus ir Dievo metai. Kodėl ne Dievo ir Žmogaus? Nes knygą parašė Žmogus, nes ji yra apie Žmogų, apie kiekvieną iš mūsų. O Dievas yra tarsi visa apgaubiantis, užpildantis tas erdves, kurios Žmogaus gyvenime lieka tuščios arba kurios atsiranda netikėtai ir...